Verda aistros, aistros verda... Negi tiek daug milijardų nukeliaus į „verslininkų“ iš Chevron kišenes? Logiškas atsakymas – taip. Kitaip jie čia tikrai „nesiparintų“. O kiek Lietuvai ir lietuviams? Čia jau ir garsiąją Karmen liūdną ariją iš trečiojo veiksmo pravartu prisiminti – „atsakymas aiškėja...“ Mes tapsime Dubajumi, kiekvienas bedarbis turės po porą tarnaičių iš Filipinų, virėją iš tos šalies, kurios virtuvė artimiausia jo širdžiai. Tikrai?

Šiandien minimos 27-osios Černobylio atominės elektrinės katastrofos metinės. Nors po avarijos praėjo daug laiko, reaktorius yra užbetonuotas specialiame sarkofage, iki šiol Černobylio zona yra laikoma viena iš radioaktyviausių pasaulio vietų, primenančių apie pragaištingas branduolinės energijos pasekmes

Kad ir kaip liūdna bebūtų, bet panašu, kad miškų, ar apskirtai gamtos teršimas, dar ilgai liks kai kurių žmonių (ne) kultūros dalimi ir (ne) priimtina elgesio norma. Tačiau tai galbūt „gera“ žinia tiems, kurie užsiima visuotinių vadavimosi nuo šiukšlių akcijų organizavimu, mat tokia veikla mūsuose bus aktuali dar bent dešimtmetį kol tam tikrai daliai visuomenės bus įskiepyta teisingi atsikratymo šiukšlėmis ir atliekomis kultūra...

Su savo skalūnų dujų istorija Lietuva tampa labai panaši į laukinius Amerikos čiabuvius, kurie prieš 500 metų už menkaverčius stiklinius blizgučius ir ugninį vandenį labiau civilizuotiems atvykėliams išmainė savo auksą, o vėliau prarado ir savo žemes.

Šiandien, balandžio 11 d., Seime priimta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narės Rimos Baškienės parengta rezoliucija „Dėl nuoseklios valstybės politikos genetiškai modifikuotų organizmų atžvilgiu“, kuria siūloma Vyriausybei paskelbti principinę poziciją dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ribojimo, kaip vienu iš pagrindinių sveikatos, aplinkos apsaugos ir žemės ūkio politikos tikslų.

Kovo 26 d. 11 val. Seimo plenariniame posėdyje bus svarstoma ar stabdyti skalūninių dujų žvalgybą ir gavybą. Aktyviu dalyvavimu neleiskime žaloti mūsų žemės. Neleiskime išvogti mūsų žemės gelmes. Neleiskime sugadinti gyvenimus ir išguiti iš gimtųjų vietų pusei Lietuvos.

Dešimt savanorių šiandien pasiryžo aplinkosauginės akcijos metu duoti kraujo laboratoriniams tyrimams ir realiai įsitikinti, ar iš kasdien vartojamų gaminių bei aplinkos į organizmą patenka ir ten kaupiasi įvairių pavojingų cheminių medžiagų „kokteilis“.

Restoranų vadovai ir virtuvės šefai kviečiami sužinoti aktualiausias restoranų verslo tendencijas, restoranų lankytojų lūkesčius, atrasti bendradarbiavimo galimybes su Lietuvos ūkininkais, gauti aktualios informacijos apie restoranuose naudojamas žaliavas, chemines valymo priemones ir kt.

Kovo 10-oji nuo seno yra vadinama Keturiasdešimtiems paukščių diena. Pasitikdami pavasarį bei grįžtančius namo paukščius www.ekorekomendacijos.lt komanda kartu su bičiuliais gamino ir kėlė inkilus.

Aplinkos ministerijoje susirinkusi Mėgėjų žvejybos taryba apsvarstė siūlytinus Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus ir kitas priemones žvejybos kontrolei stiprinti, limituotos žvejybos vidaus vandenyse reguliavimo priemonių ir sąlygų pakeitimo projektą, verslinės žvejybos ežeruose apribojimą, lėšų žuvų ištekliams atkurti bei saugoti panaudojimą ir kitus aktualius klausimus.

Akcijos „Pagalvok, kai perki” tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į platų pavojingų cheminių medžiagų naudojimą kasdieniuose gaminiuose ir galimą jų neigiamą poveikį žmogaus sveikatai bei aplinkai.

Aplinkos ministerija atidėjo šiandien suplanuotą Angliavandenilių išteklių naudojimo komisijos posėdį, kuriame turėjo būti svarstomas skalūninių dujų žvalgybos Lietuvoje konkurso laimėtojo nustatymas.

Pastaruoju metu skalūninių dujų tema pasisakė visi, kas netingi. Kartais viešųjų komentatorių pasisakymai stebina savo paviršutiniškumu bei arogancija. Ypatingai žeidžia atviras puolimas prieš drąsiausią Lietuvos kaimo bendruomenę - Žygaičių moteris ir vyrus.

Lietuvos nevyriausybines aplinkosaugines organizacijas vienijanti Aplinkosaugos koalicija nustatė daugybę teisinių spragų, kurios rodo, jog Lietuvos teisinė sistema šiandien nesudaro prielaidų įvertinti visų grėsmių, galinčių kilti angliavandenilių paieškos ir eksploatavimo metu, bei numatyti būdų, kaip jų išvengti.

Lietuvoje atsinaujinantis gimdymų namuose reiškinys – tikrai platesnis nei medicininis klausimas. Čia turbūt reikšmingesnės būtų sociologų ar antropologų analizės nei dar viena medikų nuomonė. Vis dėlto.

Skalūnų „revoliucija“ nuodija vandenį: į vieną gręžinį reikia supumpuoti apie tūkstančius litrų vandens su apie 500 rūšių sumaišytų chemikalų. Šie litrai tampa nebe vandeniu, o cheminiu tirpalu, turinčiu savo sudėtyje labai pavojingų medžiagų ir susimaišančiu su gruntiniais vandenimis. Toks tirpalas paduodamas į 2-3 km gylį, kur naudojant didžiulį slėgį ir yra sudaromas nedidelis sprogimas, kuris prilyginamas nedideliam žemės drebėjimui - tokiu būdu suplėšomos uolienos, iš kurių išgaunamos dujos.