Tapk Ekologija.lt bendruomenės nariu - Registruokis

Bankas be pinigų

Autorius: ekologija.lt
Data: 2012.01.04 08:45

Reitingas:
194/0

Kokia mintis pirmiausia šauna į galvą, kai prireikia ką nors sutvarkyti namuose, kieme ar automobilyje? Žinoma, reikia pinigų. Jei norime gražiai apsikirpti, mąstome, kiek tai kainuos. Kad ir kokios smulkmenos prireiktų, pirmiausia ji turi pereiti finansinį patikrinimą ir tik tada gali būti įgyvendinta. Pinigai praktiškai uždarė fantazijos vartus ir dabar nebe taip ir lengva įsivaizduoti, kad paslaugas galime ne pirkti o mainyti. Ir mainyti ne į bet ką, o į kitas paslaugas. Štai kaip viskas veikia.
 
 Laiko bankas. Taip vadinama sistema, kurios nariai dalinasi paslaugomis. Kiekvienas atlieka tai, ką geriausiai moka. Jei, pavyzdžiui, esu neblogas medkirtys, galėčiau kam nors suskaldyti kruvelę malkų. Už tai mainais būtų sutvarkytas mano automobilio karbiuratorius. Ilgainiui pasirodytų, kad mano paslauga reikalinga ne vien mechanikui (juk žiema šalta ir malkų reikia visiems). Tokiu būdu ir man teikiamų paslaugų atsiras daugiau. Laiko banką kitaip galima pavadinti paslaugų mainais. Čia veikla vertinama ne pinigais, o valandomis. Jei žmogus skiria valandą savo laiko bendruomenės labui, jis gauna vieną laiko pinigą. Už šį pinigą galima įsigyti reikiamą paslaugą iš kito bendruomenės nario.
 
Lietuvoje dar nepopuliaru
 
Laiko bankas Lietuvoje – ne itin populiari idėja. Tačiau norinčių tokią sistema propoguoti yra ir mūsų krašte. Aktyviai tokią filosofiją palaiko keliautoja, neformalaus švietimo praktikė Evelina Taunytė. Klaipėdoje prieš kurį laiką ji netgi iniciavo tokios veiklos pradžią. Tiesa, anot Evelinos, lietuviai dar nėra visiškai pasiruošę tokiems pokyčiams. Laiko bankui būtinas noras buti bent kažkiek nepriklausomam nuo finansinės sistemos, kritinis mąstymas, kuris leistų suvokti manipuliavimus, vykstančius dabartinėje sistemoje. „Lietuva yra gana stiprus vienkiemių kraštas, todėl manau, kad šita mintis Lietuvos visuomenei yra gerokai svetima“, mano Evelina.
 
Ne mažiau svarbus laiko banko nariams yra ir noras būti reikalingiems, noras savo įgūdžius ir sugebėjimus pritaikyti bendruomenės naudai. Tačiau ar visų šių motyvų pakanka, kad laiko bankas taptų ne tik gražia iniciatyva? Evelina Taunytė įsitikinusi, kad pakaktų ir dar mažiau. Tačiau, deja, ne Lietuvoje. Tikrai ne visuose kraštuose laiko bankas galėtų iškart tapti efektyvia veikla. Būtent dėl idėjos racionalumo ir efektvymo dažniausiai priekaištauja laiko banko kritikai. Iš esmės mainų efektyvumo matas labai paprastas. Svarbiausia nustatyti, kokią tradicinės ekonomikos dalį laiko bankas yra pajėgus pakeisti. Tai gali būti tik keli nežymus kasdienybės aspektai, tačiau gali išsivystiti ir į ką nors gerokai rimtesnio. Lietuvoje kol kas į bet kokias kitas, ne tradicinio pinigų ekonomika paremto verslo formas žiūrima labai atsargiai.
 
Reikia iniciatyvos
 
Šioje vietoje vėl tenka stabtelėti ir pakausti, nejaugi Lietuva vėl yra ta vieta, kurioje novatoriškos ekologinės idėjos yra paprasčiausiai „per naujos“? Skubėti taip teigti nevertėtų, nes pats laiko bankas dar taip pat nėra iki galo nušlifuota ir lengvai pritaikoma idėja. Pirmiausia, norėdamas iš tiesų keisti esamą situaciją, laiko bankas turėtų praktiškai išardyti dabartinę socialinę sistemą. Kad ir kaip ten bebūtų, pinigai dabar tapę tokiu universaliu ir visuotiniu matu, kad jį nuversti nuo sosto praktiškai neįmanoma. Žinoma, neverta norėti visko iš karto. Laiko banką jau mėginta įsteigti ne viename mieste. Toks bandymas buvo ir Klaipėdoje, kur Evelina Taunytė kartu su architektu Justinu Dudėnu iniciavo laiko banko atsiradimą. Stebuklas neįvyko, klaipėdiečiai santechnikai vis dar kerpasi už pinigus. Kituose pasaulio kraštuose laiko bankas irgi neatėjo ir nesugriovė pinigų ekonomikos.
 
Kita vertus, nebūtinai tai ir turėtų būti jo tikslas. Evelinos Taunytės nuomone, laiko bankas skatina žmones labiau kritiškai pažiūrėti į esančią finansinę sistemą, ir vienu ar kitu būdu būti labiau nepriklausomais nuo jos. Dargužiuose galima užsukti į Sūrininkų namus ir pasigaminti sau pietus. Ši puiki idėja turbūt nelabai susijusi su laiko banku. Tačiau tvirtumo ir pasitikėjimo bendruomenei tokia sūrių gamyba prideda. Turbūt ir laiko bankas, pradėjęs nuo mažų žingsnių gali būti labai svarbus visuomenės įpročių formuotojas. O pradžia gali būti net ir po laiko banko vėliava. Tiesiog paklauskite kaimyno, ar jam nereikia nupjauti vejos. O kaimynas tikrai turi puikių įgūdžiū kitoje srityje, tad tikrai žinos kuo atsilyginti. Juk šiaip ar taip, net ne pinigų išstūmimas iš mūsų gyvenimų yra svarbiausia laiko banko misija.
 
Aktyviai tobulinama
 
Laiko bankui atsirasti nėra taip jau sunku. Svarbiausia, kaip jau žinome, norėti dalį paslaugų gauti ne įprastiniu būdu o mainant jas į kitas paslaugas. Laiko banką įkurti gali kas tik nori. Tai gali būti draugų ratas ar kaimynai, bendrų interesų turintis pažįstami arba bendradarbiai. Vienas iš sėkmingiausiai pasaulyje veikiančių laiko bankų yra įsikūrės JAV, Viskonsino valstijoje. Vietiniai laiko „bankininkai“ ten išties aktyvūs. Jie reguliariai rengia konferencijas apie laiko bankų idėją. Idėja sėkmingai plinta Didžiojoje Birtanijoje. Ne svetima ši mintis ir vokiečiams.
 
Bene silpniausia laiko banko grandis, kurią idėjos kritikai ir skatina tobulinti, yra tam tikras paslaugų lygumas. Verta pripažinti, kad šlavėjo ir dantisto valandos negali būti vienodai įvertintos. Jei laiko banke paslaugomis bus dalinamasi paprasčiausiai „viena už kitą“, tai labai greitai įsivyraus nelygybė ir pritrūks pačių svarbiausių paslaugų. Niujorko įsikūrusio laiko banko atstovai pasiūlė gana įdomų šios problemos sprendimą. Jų numome, nesutarimus išspręstų tam tikras paslaugų reitingavimas. Tokiu atveju dantiso ar mediko paslaugos būtų įvertintos kaip „brangesnės“, o valytojo ar šlavėjo kaip „pigesnės“. Taigi, norėdamas gauti valandą dantisto paslaugų šlavėjas turės dirbti dvi ar daugiau valandų, priklausomai nuo galiojančio susitarimo. Iš esmės tai gana tiksliai atitinka pinigų sistemą. Juk norėdami gauti dantisto paslaugas turime uždirbti (o tai beveik visada tiesiogiai reiškia ilgiau būti darbe) daugiau pinigų, nei norėdami užsisakyti langų valymo paslaugą.
 
 
 

Norėdami rašyti komentarus prisijunkite prie Ekologija.lt bendruomenės Prisujunk su Facebook  
© ekologija.lt, 2012. Visos teisės saugomos. Atsiliepimai, komentarai ir pagalba - pagalba@ekologija.lt